Tualetinio popieriaus fabrikas kasdien pagamina tūkstančius tualetinio popieriaus rulonų iš perdirbto kartono ir popieriaus. Tai reiškia, jog anksčiau tai buvo laikraščiai, žurnalai apie politiką, kuriuos skaitydavo bobutės. Dabar visa ta politika, liaudiškai tariant, tapo šikpopieriu, kuriuo visi valosi savo.. Na bet dabar ne apie tai. Pakalbėkime kiek intelektualesnėmis, kilnesnėmis temomis su daugiau meninių epitetų ir romantiškų vaizdų, kuriuos taip mėgsta dūsautojai.

Ponas Šliurė užsidėjo savo akinukus, užsivilko elegantišką paltą, ant galvos – intelektuali skrybelė, į rankas – lagaminas ir patraukė universiteto linkui. Universitete jis ėjo oriai, išdidžiai ir bendravo prisilaikydamas reikiamo takto. Tame bendravime atsiskleidė visa jo erudicija ir nepaprastos žinios apie nepaprastus, taipogi, paprastus dalykus. Žodžiu, jis sužibėjo kaip tikras tauriųjų mokslų vainikas ir skaisti mokslo žvaigždė, šitaip pakerėdamas studentų širdis, o gal teisingiau pasakius, protus.

Įvesdamas į savo proto vingrybes jis pasakojo studentams visokius intelektualius dalykus, nepamiršdamas suminėti ką apie tai sako garsūs mokslo žmonės įžymybės. Ir nuolatos rėmesi įžymybių išmintimi bei autoritetu. Po paskaitos išėjo jis į koridorių, o čia į jį iškiliai žiūrėjo žmonės, lenkdamiesi jo didybei.

Deja, universiteto tualetai yra taip prišnerkšti ir, atsiprašant, nusisioti, jog ir profesorius, kai niekas nebematė visos tos jo išdidžios pažibos, tualete prarado visą savo orumą ir, kaip sakoma šmaikščioje liaudyje, paleido savo vadžias, t.y. tapo visiškai nebeintelektualiu ir pasielgė kaip paprasčiausias pijokas stoties tualete.

tualetinis popierius

Atlikęs tai, ką turėjo atlikti, jis taip ir nesutvarkė šlapio unitazo dangčio, o vandenį paliko nenuleistą. Tuomet priėjo prie kriauklės ir ėmė šnirpšti. Šnirpšti ir šnirpšti nosim, tada visą tą savo turinį išspjovė į kriauklę. Vos tik įėjus į tualetą kitam žmogui ir su profesoriumi pasisveikinus, jis vėl pasitempė, nustatė intelektualią veido išraišką ir lyg niekur nieko, gražiai, tvarkingai, mazgojosi rankas. Tuomet pasipustė, ir, atstatęs savo orumą, vėl išėjo į universiteto viešumą kaip spindinti visokios kilnybės žvaigždė. Niekas jo ir negalėjo įsivaizduoti kitokio.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *