Varpais skambinimas gali būti visoks: ir mažais varpeliais, ir vidutiniais varpais, ir pačiais didžiausiais vargonais ar varpais kurioje nors iškilioje Vilniaus arba nebūtinai Vilniaus bažnyčioje. Tačiau grįžkime prie pačių varpų. Daugelis varpų dabar yra automatizuoti ir skambina patys, jų nereikia tampyti už virvių kaip anksčiau, kaip tai darė Paryžiaus Dievo Motinos Katedros Kvazimodas.

Kvazimodas taip šėliodavo ant stogų ir keldavo tokį triukšmą per Paryžių, kad maištingi paryžiečiai jį visaip keikdavo ir koneveikdavo, nekentė jo ir mielai būtų pasiuntę į laužą. Laužai degdavo Paryžiuje kone kiekvieną savaitę ir ten čirčkėdavo visokie eretikai bei kitaip mąstantys mokslinčiai, ligas žolelėmis ir užkalbėjimais gydžiusios moteriškės.

Buka minia susirinkdavo prie laužų ir visaip tyčiodavosi bei kvatodavo iš tų, kurie pasmerkti kentėti ir mirti, jiems tai buvo didžiausia pramoga ir malonumas matyti kito skausmą. Vėliau jie visi eidavo į bažnyčias ir pamaldžiai glausdavo rankas klausydami apie Dievo gailestingumą, o savo nuodėmes išpirkdavo pinigais. Daugelis iš jų net nebuvo veidmainiai, o, ko gero, patys nuoširdžiai tikėdavo tuo, ką daro.

laužas

Kunigas, pats siunčiantis myriop minias nekaltų žmonių, nuskaistintu veidu priešais altorių kalba apie begalinę Dievo meilę ir gailestingumą, apie atleidimą ir dorybę, pagalbą artimui, kenčiančiam. Švęstu vandeniu nusiplaudavo nekaltų nužudytų žmonių krauju savo sukruvintas rankas ir galėdavo vesti mišias lyg niekur nieko.

Tuo pat metu Paryžiaus minia buvo ir be galo pamaldi, ir tuo pačiu niekšiška, verta paties didžiausio pažeminimo ir gėdos. Kas turėdavo daugiau aukso, galėdavo išsipirkti aukštą padėtį visuomenėje ir galią bei tęsti savo niekšiškus darbus. Kas aukso ar galios neturėdavo, pats papuldavo po girna ir buvo išjuokiamas tų, kuriuos prieš tai laikė savo bendraminčiais. Argi nėra panašiai ir mūsų laikais?

Šešios žąsys ėjo su aštuoniais žąsyčiais. Du žąsyčiai beeidami užsilenkė, liko šeši, dar du susikūrė savarankišką gyvenimą, liko keturi. Likę keturi ėjo su motina, tačiau vienas žąsytis pamatė gražų ežerėlį ir pasuko jo link. Kiek žąsyčių liko?

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *