Kai nepatraukia internetas

Kai prisėdi rašyti iš pačio labo ryto, visas laimingas, kad dabar greitai suskelsi ką reikia ir padarysi progresą, tačiau nepatraukia internetas… Gal šiąnakt danguje susidaužė tos dvi kosminės šiukšlės ir pažėrė milijardus savo dalelių, kurios ištaškė milijonus palydovinių sistemų ir pradingo ryšys? Tačiau ne, aš rašau, internetas vis dėlto veikia. Na nieko, ištaškys dar kada nors tuos palydovus, nes kai tų šiukšlių tiek daug, tai anksčiau ar vėliau kažkurios iš jų susidurs ir tada visiems palydovams kapiec.

Vengrų kalbos pamoka

Užsirašius į nemokamus vengrų kalbos kursus laukia nuostabios vengrų kalbos pamokos, kur galėsite išmokti vengrų kalbą. Kalba nesunki, kai nusiteiki optimistiškai, na bet kai nusiteiki realistiškai tai nemenkas riešutėlis. Tačiau gali jį įkąsti, jeigu tik turi stiprius kiaušus, kaip kad liaudyje yra sakoma, atsiprašome už žargonizmą. Na bet apie pačią vengrų kalbą – tai labai graži finougrų kalba su itin įdomiu skambesiu, dėl kurio verta mokytis šią kalbą.

Gaudžianti vargonų muzika

Anądien šv. Jonų bažnyčioje universitete vyko įspūdingas vargonų muzikos koncertas, kuriame grojo ne mažiau įspūdinga vargonų muzika. Gaudė visa bažnyčia, grojo žymūs barokiniai kūriniai. Šie vargonai vieni didžiausių visoje Lietuvoje, tačiau lyginant su užsienyje pasitaikančiais vargonais, tai tikri mažiukai. Vokiški, jie kaip atskiras namas, po kurio vidų gali vaikščioti tarp vamzdynų. Žinoma ne tada, kai tie vargonai groja.

vargonai

Lenkijos politika

Lenkija neremia vienalyčių santuokų ir homoseksualų santykių, yra net tam tikros zonos, kuriose tai negalima. ES nusprendė kovoti su tokia Lenkijos politika ir nutraukė laisviesiems miestams finansavimą. Lenkija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau grasinimų elgtis taip kaip visi kiti ir finansinių sankcijų, ES nebeduoda pinigėlių ir bando pagąsdinti. Tačiau Lenkija nėra maža kaip kokia Lietuva. Tai didelė šalis su 40mln gyventojų, tik nuo savęs priklausoma, su savo tvirta valiuta ir ekonomika, kai tuo tarpu Lietuva nieko savo nebeturi ir yra pilnai priklausoma nuo svetimos valios. Tokie dabar jau tie laikai…

Žvaigždė tolumoje

Susitikite su savo sielos broliais ir seserimis. Maloniai praleisite laiką, gurkšnosite kavutę ąžuolų paunksmėj. O gal liepų, nesvarbu. Virš Jūsų švies žvaigždės, maloniai leisite laiką. Skaitysite Šekspyrą ir veiksite kas kam labiau patinka. Žvaigždė, šviečianti tolumoje, iš tolo apie save primins ir kelią Jums nušvies, kad gyventi būtų lengviau ir viltingiau.

Išmanieji telefonai vs. gaidžiai

Cepelinai su sūriu, su mėsa gali būti, su bulvėmis, su vėdarais, su spirgučiais ir grietine, arba be jos, arba be jų. Valgykite tai, ką širdis geidžia, kad ir gaidieną. Gaidiena yra gaidžio mėsa iš paskersto gaidžio. Deja gaidys labiau yra naudojamas kitai funkcijai, kaip žadintuvas. Dažniausiai tokia gaidžio paskirtis yra kaime, nes mieste žmonės turi savo žadintuvus išmaniuosiuose telefonuose.

gaidiena

Kokios būna koldūnų rūšys?

Koldūnų gali būti visokiausių visokių. Ir skanių, ir nelabai. Ir didelių, ir mažų. Ir mėsingų, ir liesų. Svarbiausia, kas labiausiai atitinka Jūsų išlepusį skonį ir tenkina kiek nuplaukusią, tačiau nenuplūkusią, vaizduotę. Koldūnai su vištiena, su jautiena, kalakutiena, stirniena, kiauliena, paršiena, paukštiena, vėl kalakutiena ir su gaidiena. Kepame orkaitėje arba ant keptuvės, prieš tai gerai atšildydami.

Praktiški patarimai žuvies gurmanams

Mėgstate žuvį labiau negu mėsą? Puiku! Yra daugybė daugybė daugybė visokiausių žuvies pasiūlymų tikriems gurmanams ir nelabai. Žuvį tinka valgyti išsiruošus į žygį, ten patogu ją kepti, visaip apdoroti ir ruošti valgymui, jei tik turite tinkamą šveicarišką amuniciją. Tačiau dabar ne apie tai. Nusikelkime kad ir į tą pačią paminėtąją Šveicariją. Ką galima pamatyti ten?

Šveicarija

Tai nedidukė kalnų šalis, visa esanti labai aukštuose kalnuose. Todėl gyventi čia saugu ir gera. Šalis labai turtinga, gerbūvio jai netrūksta, na nebent dvasinio. Žmonių ten gyvena pakankamai, daugiausiai tai prancūzai, vokiečiai, italai, tačiau visi jie vadina save šveicarais, nors kalba kuria nors iš šių kalbų. Dar yra ir retoromanų kalba, apie kurią niekas nieko doro nežino. Šveicarija pagamina daug šokolado, kuris konkuruoja su belgišku šokoladu.

Išlyginsime Jūsų ratlankius

Gerą dieną! Mes išlyginsime Jūsų autotransporto priemonės ratlankius – oi kaip gerai, patikimai ir taip toliau, maža nepasirodys. Atvažiuokite pas mus su savo gedimais. Ne su dantų gedimais ar kokiais psichologiniais savo sugedimais, o automobilio gedimais, nes šios srities specialistai mes ir esam. Taip, mes esam. Sutaisysime Jūsų ratlankius, kad ir kas bebūtų. Net jeigu reikėtų devynias jūras ir devynias marias perplaukti, po šimts kalakutų, atvykite į mūsų servisą ir mes būsime Jūsų nuolankūs išgelbėtojai!!

Kaip vystyti savo talentus?

Susupkite juos į vystyklus, sūpuokite, švelniai prižiūrėkite kaip kokį kūdikį. Talentai vystosi pamažu, juos išvystyti nėra taip lengva. Tačiau protingi žmonės sako, kad tikra sekmė yra tik dešimt procentų talento ir devyniasdešimt procentų darbo, tad tuo pačiu ir daug dirbkite. Ką dirbsite priklauso tik nuo Jūsų, dirbkite ką tik norite, bet dirbkite, kad vystytųsi tie talentai.

Nusipirkau pirito drūzą, dar išgėriau penkis puodelius kavos. Čigonai kažkokie gatvėje leido muziką, į senamiestį atvažiavo kažkoks vokietis su savo džipu, kažkokie lėktuvai skraidė kažkokioj padangėj. Turiu baigti rašyt, nes jau išvirė lęšiai, arba, kaip pasakytų prancūzai, lentiliai. Ką gi padarysi su tais lentiliais, yra kaip yra, ir nors tekstas dar nesibaigė, dabar aš jį užbaigsiu kartą ir visiems laikams neberašydamas daugiau tokių nesąmonių.

Kaip atrodo rojus?

Rojus atrodo labai gražiai, šiaip ji aprašė Dantė, bet aš galiu aprašyti ir savo versiją koks jis yra iš tiesų. Į rojų patenka tik geri žmonės. Rojus susideda iš septynių sferų su septyniais sluoksniais, kiekviename jų kitoks gyvenimas. Geras ten gyvenimas, reikia manyti ir gera ten ilgai būti. Viskas ten yra geriau, o kartais ir žymiai geriau, todėl jeigu norite nukeliauti į rojų reikia labai pasistengti ir būti geram ir nukeliausite.

rojus

Pirkite gardžius lašinius, penki eurai už kilogramą. Kiaušiniai, puikios kokybės tik po tris eurus. Puodelis kavos perkant du kilogramus varškės tik už vieną centą!

Pirito poveikis

Piritas yra metalinio atspalvio natūraliai susidarantis kubinės singonijos mineralas, dar vadinamas kvailių auksu dėl savo panašumo į auksą. Tai itin sunkus pagal svorį mineralas su metaliniu žvilgesiu, auga kubais ir mažais kubeliais. Daugeliu atžvilgių jis primena veikiau kažkokį metalą, o ne mineralą.

Pirito poveikis siejamas su didele galia ir greitu veikimu, pakraunančiu visą kūną jėgos ir gyvybingumo, jame veikia stiprus žemiškas magnetizmas. Tai galima pajusti priglaudus du piritus vieną netoli kito – jausite nematomą energetinį lauką su savo krūviu, panašiai kaip suglaudus du magnetus, tik tas jausis ne taip stipriai kaip magnetų atveju.

Piritas

Piritas gali būti kartais padirbinėjamas metaliniu žvilgesiu dažant metalą ar plastiką, pakišant žalvario ir kitų metalų padirbinius. Tačiau jis padirbinėjamas retai, kadangi tai nėra brangus mineralas ir jo ištekliai ir taip gana gausūs, tad nėra didelės būtinybės padirbinėti.

Piritas pakrauna energijos, tai galingas energijos užtaisas, padeda regeneruotis po sunkių ligų ir traumų, įkvepia gyvybinės energijos po išsekimo. Tai labai stiprus ir aktyvus mineralas su daug šalutinių veiksnių, labiau tinka tiems žmonėms, kurie žino savo tikslą. Jiems jis suteikia tik dar daugiau jėgų ir aktyvumo dirbant. Pasimetusiems, tingiems žmonėms gali iškelti jų vidinę energiją į paviršių, kuri nebus maloni.

Pirito netinka nešioti nuolat, ilgą laiką, kadangi gali būti juntamas energijos perteklius. Vėliau, po per didelių apsukų ateina staigus nuovargis ir išsekimas.

Labai veiksmingos yra pirito saulės, arba kitaip tariant pirito plokštelės, kurios naudojamos ir mineralų terapijoje. Gamta taip pat kuria natūrlius pirito darinius su kalnų krištolu ir kitais mineralais. Piritas idealiai tinka su fluoritu, kalcitu, kalnų krištolu. Jo drūza su kalnų krištolu pravalo kaip tyras krioklio vanduo, piritas tik dar labiau sustiprina ir nukreipia kalnų krištolo jėgą, todėl tai idealus derinys.

Negalima gerti pirito vandens, kadangi šis mineralas yra nuodingas. Piritą reiktų ir atsargiai nešioti prie odos, nes gali pakenkti odai. Piritas nemėgsta vandens, nes jame rūdija, jį reikėtų valyti kitais būdais.

Duona su raugintais agurkais

Kadangi man liepė rašyti apie bet ką, tai šiandien rašysiu apie raugintą duoną su raugintais agurkais. Rauginta duona su raugintais agurkais ir su raugintais kopūstais ir su raugintomis alyvuogėmis ir su raugintais saulėje džiovintais pomidorais yra išties unikalus ir nepaprastas darinys, reikalaujantis originalumo bei pripratimo. Šios duonos atsikandęs pasijunti tarsi rojuje, tarsi devintame danguj, kur duoną kepa patys angelai, o vyriausiasis šefas yra Dievas.

Dekamerono siužetai

Dekameronas yra toks ypatingai linksmas kūrinys, parašytas renesanso Italijoje. Dekameronas parašytas novelių forma ir tai buvo pirmasis pasaulio kūrinys, nuo kurio gimė novelių žanras. Šiuo kūriniu, kaip tobulu renesanso novelės šablonu, sekė daugybė renesanso laikų kūrėjų įvairiose šalyse dar kelis šimtus metų, daugiausiai Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur sparčiai plito renesanso idėjos. Novelės žanras vystėsi ir toliau, iki pat šių laikų.

Dekamerone aprašoma daug linksmų, pašėlusių dalykų, tai tiesiog tobula pramoginė ir tuo pačiu metu dvasinė literatūra. Pilna turtingų scenų, sodrių, spalvingų vaizdų, aistros, juoko, intrigų. Išdykę šelmiai krečia visokias išdaigas, pasileidę kunigai linksminasi su jaunomis damomis, atskleidžiamos teisininkų, politikų ir valdininkų silpnybės. Kartu parodoma, kas yra iškilus dorybės idealas ir kas yra niekinga bei neteisinga.

Kūrinys susideda iš 100 novelių, kurias pasakoja dvare esantys jaunuoliai, kelios damos ir keli jaunikaičiai švankioje ir dorybingoje kompanijoje. Kai kurios novelės, švelniai tariant, ne visai švankios ir perdėm pašėlusios, tačiau viskas yra atskleidžiama vardan teisybės.

O ta teisybė ne visados gali būti patogi ar maloni, ypač tam, kuris smarkiai nuo jos nuklydęs ir viduje jaučia gėdą bei sąžinės balsą, kurį stengiasi visomis išgalėmis užgniaužti, laikydamas sąžinę savo silpnybe. Apie sąžinės žaismą daug aprašo ir Šekspyras savo dramose, atskleisdamas blogų žmonių kėslus ir veidmainystę.

Vėl rauginti agurkai

Pabaigai belieka užbaigti šį tekstą papasakojant apie raugintus agurkus. Valgykite juos su česnaku, petražole ar ciberžole. Valgykite dar kokiais nors būdais. Visais atvejais bus labai gardu. Skanaus!

Migrantų bandymai patekti į Europą

Labiausiai jie bando patekti į Vokietiją ir Skandinaviją, tačiau nuo jų judėjimo labai nukenčia pakeliui esančios Graikija, Serbija, Kroatija. Į Bulgariją ir Rumuniją pabėgėliai nebėga, nes tai per daug neturtingos šalys. Jų tikslas yra pasiekti Vokietiją, tačiau čia pakeliui pasimaišo Vengrija, kuri yra pasistačiusi sieną. Yra daug bandymų nelegaliai kirsti sieną. Pavyzdžiui, neseniai buvo atrastas 19m. ilgio tunelis, kurį migrantai išsikasė po tvora slaptoje vietoje. Todėl vengrai savo sieną nuolatos akylai saugo.

Graikijos salų padėtis

Labiausiai nepavydėtina yra Graikijos salų padėtis, Egėjo jūros salas užgriuvo pabėgėlių kelis kartus daugiau nei pačių gyventojų. Būtent per salas iš Turkijos į Graikiją patenka daugiausiai pabėgėlių. Vėliau stovyklavietės persipildo ir Graikijos vyriausybė nori nenori yra priversta perkėlinėti juos į žemyninę dalį.

Vokietijos politika pabėgėlių atžvilgiu

Čia yra daug neaiškių dėmių, kurios neleidžia aiškiai įžvelgti vaizdo. Vokietija šiuo atžvilgiu yra labai susiskaldžiusi ir vyrauja skirtingos nuomonės. Pastaraisiais metais kūrėsi stiprios gynybinės politinės jėgos. Vokietijoje smarkiai išaugo nusikalstamumas ir gaujų siautėjimai, jau net vokiečiai ima kalbėti, kad gal per daug įsileido.

Vokietija

Višegrado ketvertukas

Yra keturios tokios šalys, kurios oficialiai nesutinka įsileisti pabėgėlių ir lieka visų įvykių pašonėje, nors yra visai šalia pačios Vokietijos. Tai Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija, vadinamosios Višegrado šalys. Vengrijoje pabėgėlių kiek daugiau, nes jie per čia traukė srautais, tačiau kokioje nors Lenkijoje pavyzdžiui nėra beveik nei vieno. Lenkijos ir Vengrijos politika išsiskiria labai daug kuo, pirmiausia siekiu išsaugoti savo tautinį identitetą, kas labai neaptinka Sąjungai.

Europoje viskas labai keičiasi. Skiriasi čia ir valstybės, jų mentalitetai, žmonių pasaulėžiūra, viskas formavosi per daug dešimtmečių ir net šimtmečių veikiant labai skirtingoms įtakoms.

Kolonijistinės šalys, tokios kaip Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Italija, Anglija jau seniai yra pripratusios prie kitataučių, nes naudojo juos kaip vergus, užtat dabar kenčia nuo jų veržimosi. Rytų šalys turi visai kitas aktualijas. Jos neprisidėjo prie kolonijinių karų, neengė užjūrio tautų, todėl dabar tuo atžvilgiu turi daugiau ramybės.

Migrantų krizė Europoje

Europa yra žemynas, į kurį nuo seno nori traukti geresnio gyvenimo išsiilgę Artimųjų Rytų ir Afrikos gyventojai. Tiesa, tas galioja ne visai Europai, o labiau turtingesnėms vakarų šalims, rytų Europa migrantų net nedomina. Nors ir yra tame pagrindo, kad dalis jų – karo pabėgėliai, ieškantys išsigelbėjimo, žiniasklaida atskleidžia tik šią vieną pusę ir nutyli kitą labai svarbią – kad daugelis jų tiesiog geresnio gyvenimo ieškotojai, jauni vyrai, kurie nėra nusiteikę dirbti ir nori gyventi iš turtingų vakarų Europos valstybių pašalpų.

Vakarų Europos valstybės nori permesti joms tekusią naštą ant rytų Europos valstybių pečių ir padalinti migrantų kvotas po lygiai. Deja, kas tinka vienai kultūrai nebūtinai tinka kitai, ir tiesiog neįmanoma visoms Europos šalims kelti vienodų reikalavimų.

Švedija nebenori įsileisti migrantų

Viena labiausiai nukentėjusių nuo migrantų krizės šalių yra Švedija. Ji, 9mln. gyventojų turinti šalis įsileido net 1mln. migrantų ir darė tą labai neapdairiai, sukišo juos į didžiųjų miestų priemiesčių rajonus. Dabar ten labai išaugo nusikalstamumas, prekyba narkotikais, siautėja susibūrusios gaujos ir gyventi nebėra saugu. Pasimokiusi iš savo klaidos Švedija pareiškė, kad migrantų daugiau nebepriima.

Švedija

Išskirtinė Vengrijos pozicija

2014m. Vengriją užplūdo stipri pabėgėlių, traukiančių Vokietijos link banga. Vengrija tapo kaip pereinamasis kiemas, dalis pabėgėlių čia ir liko. Nuo to laiko Vengrija ėmė aršiai gintis ir net statyti fizinę sieną, prie kurios budi armija. Pagrindiniai srautai eina iš Serbijos ir Kroatijos, todėl ten stovi kelių šimtų kilometrų ilgio siena. Daugelis Europos valstybių pasmerkė Vengriją už tokius veiksmus.

Antroji migrantų banga

2020m. pradžioje kilo antra masinė pabėgėlių banga, grasinanti suskaldyti Europos vienybę. Turkija atvėrė pabėgėliams vartus ir pažadėjo, kad Europa juos maloniai priims. Tai buvo niekšiškas žingsnis iš Turkijos pusės. Klaidingų vilčių suvilioti migrantai ėmė plūsti į Graikiją, o graikai – iš visų jėgų gintis. Buvo pastatytos barikados ir prasidėjo tikros kovos. Daugelis pabėgėlių valtimis užplūdo Graikijos salas Egėjo jūroje. Vėliau visas šias naujienas nustelbė koronavirusas ir niekas nieko nebežinojo, kaip viskas toliau vyksta.

Tualetinio popieriaus fabrikas

Tualetinio popieriaus fabrikas kasdien pagamina tūkstančius tualetinio popieriaus rulonų iš perdirbto kartono ir popieriaus. Tai reiškia, jog anksčiau tai buvo laikraščiai, žurnalai apie politiką, kuriuos skaitydavo bobutės. Dabar visa ta politika, liaudiškai tariant, tapo šikpopieriu, kuriuo visi valosi savo.. Na bet dabar ne apie tai. Pakalbėkime kiek intelektualesnėmis, kilnesnėmis temomis su daugiau meninių epitetų ir romantiškų vaizdų, kuriuos taip mėgsta dūsautojai.

Ponas Šliurė užsidėjo savo akinukus, užsivilko elegantišką paltą, ant galvos – intelektuali skrybelė, į rankas – lagaminas ir patraukė universiteto linkui. Universitete jis ėjo oriai, išdidžiai ir bendravo prisilaikydamas reikiamo takto. Tame bendravime atsiskleidė visa jo erudicija ir nepaprastos žinios apie nepaprastus, taipogi, paprastus dalykus. Žodžiu, jis sužibėjo kaip tikras tauriųjų mokslų vainikas ir skaisti mokslo žvaigždė, šitaip pakerėdamas studentų širdis, o gal teisingiau pasakius, protus.

Įvesdamas į savo proto vingrybes jis pasakojo studentams visokius intelektualius dalykus, nepamiršdamas suminėti ką apie tai sako garsūs mokslo žmonės įžymybės. Ir nuolatos rėmesi įžymybių išmintimi bei autoritetu. Po paskaitos išėjo jis į koridorių, o čia į jį iškiliai žiūrėjo žmonės, lenkdamiesi jo didybei.

Deja, universiteto tualetai yra taip prišnerkšti ir, atsiprašant, nusisioti, jog ir profesorius, kai niekas nebematė visos tos jo išdidžios pažibos, tualete prarado visą savo orumą ir, kaip sakoma šmaikščioje liaudyje, paleido savo vadžias, t.y. tapo visiškai nebeintelektualiu ir pasielgė kaip paprasčiausias pijokas stoties tualete.

tualetinis popierius

Atlikęs tai, ką turėjo atlikti, jis taip ir nesutvarkė šlapio unitazo dangčio, o vandenį paliko nenuleistą. Tuomet priėjo prie kriauklės ir ėmė šnirpšti. Šnirpšti ir šnirpšti nosim, tada visą tą savo turinį išspjovė į kriauklę. Vos tik įėjus į tualetą kitam žmogui ir su profesoriumi pasisveikinus, jis vėl pasitempė, nustatė intelektualią veido išraišką ir lyg niekur nieko, gražiai, tvarkingai, mazgojosi rankas. Tuomet pasipustė, ir, atstatęs savo orumą, vėl išėjo į universiteto viešumą kaip spindinti visokios kilnybės žvaigždė. Niekas jo ir negalėjo įsivaizduoti kitokio.

Skambinimas varpais

Varpais skambinimas gali būti visoks: ir mažais varpeliais, ir vidutiniais varpais, ir pačiais didžiausiais vargonais ar varpais kurioje nors iškilioje Vilniaus arba nebūtinai Vilniaus bažnyčioje. Tačiau grįžkime prie pačių varpų. Daugelis varpų dabar yra automatizuoti ir skambina patys, jų nereikia tampyti už virvių kaip anksčiau, kaip tai darė Paryžiaus Dievo Motinos Katedros Kvazimodas.

Kvazimodas taip šėliodavo ant stogų ir keldavo tokį triukšmą per Paryžių, kad maištingi paryžiečiai jį visaip keikdavo ir koneveikdavo, nekentė jo ir mielai būtų pasiuntę į laužą. Laužai degdavo Paryžiuje kone kiekvieną savaitę ir ten čirčkėdavo visokie eretikai bei kitaip mąstantys mokslinčiai, ligas žolelėmis ir užkalbėjimais gydžiusios moteriškės.

Buka minia susirinkdavo prie laužų ir visaip tyčiodavosi bei kvatodavo iš tų, kurie pasmerkti kentėti ir mirti, jiems tai buvo didžiausia pramoga ir malonumas matyti kito skausmą. Vėliau jie visi eidavo į bažnyčias ir pamaldžiai glausdavo rankas klausydami apie Dievo gailestingumą, o savo nuodėmes išpirkdavo pinigais. Daugelis iš jų net nebuvo veidmainiai, o, ko gero, patys nuoširdžiai tikėdavo tuo, ką daro.

laužas

Kunigas, pats siunčiantis myriop minias nekaltų žmonių, nuskaistintu veidu priešais altorių kalba apie begalinę Dievo meilę ir gailestingumą, apie atleidimą ir dorybę, pagalbą artimui, kenčiančiam. Švęstu vandeniu nusiplaudavo nekaltų nužudytų žmonių krauju savo sukruvintas rankas ir galėdavo vesti mišias lyg niekur nieko.

Tuo pat metu Paryžiaus minia buvo ir be galo pamaldi, ir tuo pačiu niekšiška, verta paties didžiausio pažeminimo ir gėdos. Kas turėdavo daugiau aukso, galėdavo išsipirkti aukštą padėtį visuomenėje ir galią bei tęsti savo niekšiškus darbus. Kas aukso ar galios neturėdavo, pats papuldavo po girna ir buvo išjuokiamas tų, kuriuos prieš tai laikė savo bendraminčiais. Argi nėra panašiai ir mūsų laikais?

Šešios žąsys ėjo su aštuoniais žąsyčiais. Du žąsyčiai beeidami užsilenkė, liko šeši, dar du susikūrė savarankišką gyvenimą, liko keturi. Likę keturi ėjo su motina, tačiau vienas žąsytis pamatė gražų ežerėlį ir pasuko jo link. Kiek žąsyčių liko?